Author: admin

G              G(6st)/F# Em
Žiūr pro langą            kasdienybė,
Am             Am/G D
Vis dažniau į šoną vedą.
G              G(6st)/F# Em
Vieną vėl kažkas       apvylė,
Am              Am/G   D
KItas aukso šukę     rado.

Priedainis:
C               D            G             Em
Nekukuoki, gegutėle, šito šimto metų,
Am            D      G                G7
Nugyvensiu tiek, kiek Dievulis skyrė…
C                 D       G            Em
Vieną gražią diena pakavosiu raktą
Am              D     G C(5st) G
Nuo vargelio savo ir  likimo skrynios.

Tai paskambina Kalėdos
Ar parašo ilgą laišką.
Susikibę dviese sėdi
Ir po vieną skyrium vaikšto.

Trečias brolis muzikantas –
Ar mokėsit jį mylėti?
Buvo kaltas, tapo šventas.
Ir neregistruotas niekur.

AR TIKRAI TIE ŽODŽIAI? KAŽKAIP NE VISUR ATITINKA MELODIJĄ… (Austėja)

Yra laimė šiam pasauly,
Tik negaliu jos surast.
Yr mergela, kurią myliu,
Tik negaliu apsivest. 2×2

Aičiau, aičiau tais keleliais,
Kur vaikščiojo mylima…
Ar nepamatys mergelei,
Kur mylėjau paslapčia? 2×2

Nepriėjau aš prie laimės,
Tik į mišką vis giliau.
Miške tekėjo upelis –
Laivas plaukia vis arčiau. 2×2

Pučia vėjas, neša laivą,
Neša laivą vis smarkiau.
Aikš mergela, aš priglausiu
Nuo pasaulio neramaus. 2×2

Tave pažinau tik prieš vienus metus
Mažytėj gryčiutėj prie kelio.
Niekada nepamiršiu ugningų žvilgsnių
Graži, melsvaake mergele.

Be pudros, dažų, be šilkų, paprasta,
O gelsvosios kasos supintos!…
Buvai man žibuoklė – pirmoji rasta,
Laukų Lietuvos išauginta.

Prisimenu vakarą valso garsuos,
Apsvaigusioj mano krūtinėj.
Per sniegą, per putą toli išvykau,
Tai buvo naktis paskutinė.

Nemielas gyvenimui, svetimas aš –
Širdis mano, rankos kraujuotos.
Kaip aras klajūnas ilgiuos vėl audrų
Ir meilės tavos išsvajotos.

Mergaite, duok ranką su meilės ugnim,
Tik meilėj iš naujo atgimsiu…
Teisybę sakyk ir nežaisk su manim,
Galbūt aš nors kartą nurimsiu.

Sudiev, motule mano brangi,
Sudie, motule, amžinai,
Ar kada pas tave sugrįšiu –
Nei aš, nei tu nebežinai.

O jeigu žūsiu prie upelio,
Kur bangos dainą man dainuos,
Ir beržas, verkdamas kas rytas,
Paguodos žodžius tau niūniuos.

O jeigu žūsiu tarpe brolių,
Tarp partizanų milžinų,
Tai tu, motule, negirdėsi
Iš mano lūpų jau dainų.

Ir kai ateis pavasarėlis,
Raiba gegutė užkukuos,
Žinok, motule, kad aš žuvęs
Tėvynės ošiančiuos miškuos.

Sudie, motule, tu brangioji,
Sudie, motule, amžinai.
Galbūt negrįšiu aš pas tave,—
Nei tu, nei aš to nežinau.

Jeigu aš žūsiu prie upelio,
Tai bangos man dainas dainuos,
Ir beržas, verkdamas kas rytą,
Paguodos žodžius man kartos.

O jeigu žūsiu aš tarp brolių,
Tarp partizanų milžinų,
Tai tu, motule, negirdėsi
Iš mano lūpų jau dainų.

O kai ateis pavasarėlis,
Raiba gegutė užkukuos,—
Žinok, motule, kad aš žuvęs
Lietuvos ošiančiuos miškuos.

O kai gulėsiu aš ant gatvės,
Bus daugel, daugel pajuokos,
Ir, kai gailėsies tu sūnelio,
Tave Dievulis vien paguos.

Kai mano kraujas laistys gatvę,
Tai tu, motule, neraudok,—
Žinok, kad kraujas yr pralietas
Už šventą žemę Lietuvos.

O jeigu grįšiu nepražuvęs,
Laimėjęs kovą su daina,
Tada, motule, mes dainuosim,
Nes jau bus laisva Lietuva.

Rožė ta, kurią man dovanojai,
Jau seniai pagelto ir nuvyto…
Prisimink tą tylią naktį mėnesienoj,
Kada prie ežero taip švelniai.
Tu bučiavai mane… (2×2)

O sugrįžk, tu mano išsvajota,
O sugrįžk, manoji laime tu!
Kelią tau rausvomis rožėmis nuklosiu,
Karštai ir tyliai prisiglausiu
Prie mylinčios širdies (2×2)

Kam gi man ta meilė apgaulinga,
Kam mane svaigino viltys tos?
Jau daugiau tu nemylėsi, kaip mylėjai,
Nes tu galvosi apie kitą,
O ne apie mane… (2×2)

Rožė ta, kurią man dovanojai,
Jau seniai pagelto ir nuvyto.
Prisimink tą tylią naktį mėnesienoj,
Kada prie ežero taip švelniai.
Tu bučiavai mane… (2×2)

Saulėj nudegusi, basa –
Tu piemenaitė murzina!
Tau akyse dangaus šviesa,
Tu man viena, viena, viena!

Žiedų, nei auskarų brangių,
Nei šilko rūbų neturėjai,
Plaukuos tau gėlės iš rugių,
O veide šypsena skaidri.

Kur tie nameliai, kur takai?
Sakyk man – kur tu gyveni?
Bet tu šypsais ir nesakai –
Tik ateini ir nueini.

Žiedų, nei auskarų brangių,
Nei šilko rūbų neturėjai,
Plaukuos tau gėlės iš rugių,
O veide šypsena skaidri.

Laukuos tarp žydinčių gėlių
Ieškojau aš tavo akių.
Vosilkos verkė mėlynai
Ir tu ir vėl neatėjai.

Žiedų, nei auskarų brangių,
Nei šilko rūbų neturėjai,
Plaukuos tau gėlės iš rugių,
O veide šypsena skaidri.

Pabalnoki man žirgelį,
Pabalnoki juodbėrėlį.
Josiu per žalias gireles,
Plauksiu per gilias mareles.    2×2

Pakaustysiu juodbėrėlį
Aukso gražiom pasagėlėm.
Regiu, senstu, reiks man joti
Savo jaunystės ieškoti.    2×2

Sudiev jūs, mano mergelės,
Sudiev, baltosios gulbelės,
Daugiau jūsų nematysiu,
Padėk Dieve nesakysiu.    2×2

Ar jūs sukdamos ratelį,
Ar ravėdamos darželį,
Ar pavasario dienose
Šieną griebdamos lankose.    2×2

Oi, sakalėli, kur tu skrajoji?
Gal tėviškėlėj žinias nešioji?
Kas ty naujo, kas ty girdėti
Toj mylimoj šalelėj?

Oi, partizane, vargo sūneli,
Kam gi tu klausi tokių žinelių?
Drumsčia vėjai tavo sodybą,
Liūdi visa šalalė.

Tavo sodyboj vingiuoti grioviai,
Namo griuvėsiai apšiurę stovi.
O ty toli, tarpi berželių,
Trys nauji kapai stovi.

Vienas kapelis – tavo motulės,
Antras kapelis – seno tėvulio,
O šis tracias smėlio kapelis –
Jauniausios seserėlės.