Author: admin

Dienos – jos kaip bitės

Dienos – jos kaip bitės
Užpildo korį
Ir kaip lapą rita
Vėjui po kojų,
Jo delnų gijose
Likimas raizgos,
O jo raštas pinas
Ir spalvos mainosi.

Kas įmint jo raštą
Ar suprasti gali,
Jei nėra ten žodžių
Sulytam lapely.
Užmarštin vis grimzta
Atminimų gijos
Ir surinkti žodžių niekam nepavyks.
Vai, amži amželi,
Amželi mano,
Ką tu man žadėjai?
Kur mylimą dėjai?
Ar pražysta rožė
Tik Kalėdų rytą?
Jau nusibodo
Man bedūsaujant
Tarp liūdnų dienužių,
Be meilių žodužių
Laistyti svajonėm vystančias gėles.

Nors, žinau, beprasmės
Mano viltys,
Kaip nežydi gėlės
Speiguotą žiemą,
Bet matau leidinius
Lelijų raštus,
Kai žvelgiu pro langą,
Rymodama nakčia.

Kas įmint jų raštą
Ar suprasti gali,
Jei nėra ten žodžių
Lelijos žiedely.
Užmarštin vis grimzta
Atminimų gijos
Ir surinkti žodžių niekam nepavyks.

Su gandrais ir su lapais žaliais

Su gandrais ir su lapais žaliais
Išėjai išėjai išėjai,
Išėjai su gandrais ir su lapais žaliais
Nežinau kur ieškoti tavęs.

Jei aš eičiau, tai eičiau mišku
Prie šaltinio vingiuotu taku,
Ten aš laukčiau tavęs, ten ilgėčiaus tavęs,
Jei žinočiau – ateisi tu čia.

O paklausčiau aš tyliai gandrų,
O paklausčiau aš tyliai klevų,
Gal ir matė gandrai, gal regėjo klevai,
Kai tą rudenį tu išėjai.

Ir atsakė man tyliai gandrai,
Ir atsakė man tyliai klevai –
Jis arti taip arti, jis tavojoj širdy,
Kur tu ieškai ir jo nerandi.

Kol dar lelijos ežere

Kol dar lelijos ežere,
Kol dar virš upių kyla rūkas,
Kol Baltas Paukštis danguje,
Dar gieda Tau ir Man.

Kol dar tarp gatvių ir namų,
Nepasiklydo Mano balsas,
Kol dar tavim šventai tikiu,
Kol dar tikiu šventai.

Pried.
Po nakties diena,
Po lietaus miškai kvepia,
Po mirties šviesa amžina.
Tarp Lietuvos,
Ir tarp dangaus aukšto,
Gieda paukštis virš mūsų,
Ir giedos.

Kol dar matau,
Kol dar girdžiu,
Kol dar į kalną mano kelias,
Kartoju paprastus žodžius,
Tie žodžiai man ir Tau.

Pried.
…
Gieda paukštis virš mūsų,
Ir giedos. 2×3

Turė’ ponas melnyčią

Turė’ ponas melnyčią,
Toj melnyčio’ melnyką,
Turė’ melnyks gražią dukrą,
Gražią dukrą Ulijana.

Padabojo janarolas,
Janarolas, gražus ponas.
Janarolai, gražus ponai,
Dabar mudu ženykimės.

Ulijana, graži pana, 1×2
Tu nutrotyk brolį savo.
Tada mudu ženysimės.

Janarolai, gražus ponai, 1×2
Tai tu ma duok juodą rodą.

Ulijana, graži pana, 1×2
Tu nueiki į sodelį,
Ten tu rasi juodą uogą.

Tu nuskinki tą uogelę,
Ir išvirkie į puodelį.
Parjos brolis iš vainelės –
Pavaišykie brolelį

Kap išgėrė į puselę,
Nuleido baltas rankeles.
Kap išgėrė į dugnelį,
Ir iškrito iš žirgelio.

Sušvilpino kazokėlis

Sušvilpino kazokėlis, 1×2
Vidury naktełės. 1×2

Pribudzino mergužėłį
Iš ramaus miegelio.

Pasodzino mergužėłį
Seklyčioj už stalo.

Negerk, negerk, mergužėla,
Kazoko vynelio.

Tau kazokas – ne brolalis,
Ne kiemo bernelis.

Išveš tavi kazokėlis
Svecimon šalałėn.

Palais tavi kazokėlis
Ant marių krantelio.

Instums tavi kazokėlis
Maralių dugnelin.

Teka upė teka

Teka upė teka
Per lygius laukelius
Pasidabojo mergužėlė
Jauną kareivėlį.

Oi močiut močiute,
Močiute senoji.
Pasiūk man tokis žalsvus rūbus
Aš josiu kareivėliu

Oi dukra dukrele,
Dukrele jaunoji
Kareivėlis jos ant žirgelio
O tu pėsčia eisi.

Oi močiut močiute,
Močiute senoji
Nors prieš kalnelį pasėjėsim
Bet mes vis abudu.

Siūbuoja rūtelė
Vėjelio pučiama.
O tu liūdėsi mergužėle
Bernelio laukdama

Aj mergełė gojelin vuogaucie

Aj mergełė gojelin vuogaucie,
Pablūdino – kelalio nežen(o). 1×2

Ir (v)užajo an kazoko dvaro,
An kazoko, dzidelio laidoko.

Tu, kazoke, dzidelis laidoke,
Išvesk mani mergełį iš go(jaus).

Aš nevesiu mergełės iš gojaus,
Pernakvosi pas mani nakteł(į).

Aš pas tavi naktełį nakvosiu,
Bet aš tavy, durniau, nepristo(siu).

Pernakvojo mergełė naktełį,
Ir pakorэ kazokas lopša(lį).

Užsikėłė ankstujį rytelį,
Tai dar aikie iš mano dvara(lio).

Aj mergełė iš kazoko dvaro
Ir aidama graudingai kalbe(jo).

Kad dvaralis ažaru pavirstu
Ir kazokas laidokas nuskys(tų).

Ir išžangė mergełė iš dvaro,
Ir pavirto ažaru dvara(lis).

Ir pavirto ažaru dvaralis,
Ir kazokas, laidokas nuskindo.

Kokou gėriuoj gegotelė

Kokou gėriuoj gegotelė,
Verk svirnelie dokterel(ė).

Naverk, biedna dokterelė,
Ne to vėina sėratel(ė).

Kėik ont dongaus yr žvaigždieliu,
Tėik ont žemės siratieli(u).

-Ai matošė matošelė/mačiotė mačiotelė,
Ar ne ėlgo ši naktel(ė)?

-Kuo būs ėlgo ši naktelė –
Ar ne minkšta pierynel(ė)?

-Ai matošė matošelė/mačiotė mačiotelė,
Kon uždėrba par omželi?

Šešės lėntas sausa medė,
Druobolelė atlaselė.

Balnojo tėvelis bėrųjį žirgelį

Balnojo tėvelis bėrųjį žirgelį –
Jau raiks joti in vaine(łį).

Krukavos miesti mundieraicius siuvo
Vis mums jauniems kareivėliams.

Tai trumpi gražūs mūsų mundieraiciai –
Vis karaliaus dovanėłės.

Dūzgia kulkełės pro mano galvełį,
Kai bitełės pro sodełį.

Devynios kulkełės pro mano galvełį,
O dešimta in širdełį.