Category: Visos liaudies dainos

Scenoje tik merginos.

1. Sutartinė Kalnuti, ta ta to, ta ta to
   
   …. (įsiklausydama): Merginos, girdite?
   Gegutė jau kukuoja! „Gegute, sesute,
   ant žalio berželio sėdėdama, ant aukso
   krėslelio rymodama, šilko skarelę
   siuvinėdama, aukso kamuolėlį
   ritinėdama – pasakyk, kuris man
   lemtas bernelis, po kiek metelių
   tekėsiu?“
   
2. Daniula, gegiula
   Kukava, lylia.
   Aš girdejau,
   Kukava….
   Aukštam kalni…
   Ne gegiulas..
   Dvi sesiulas.
   
   … (sesytėlė): Kiek kartų toji gegutė
   sukukavo? 3?, 4? – už tiek metų ir
   ištekėsi! …Jei pirmą kartą gegutę
   užgirdusi pirmą sutiksi basą vyriškį – už
   neturtingo ištekėsi. Jei batuotą – už
   turtingo.
   …O jei dabar, sesytėle, gegutei
   bekukuojant, dar nubėgsi upelin
   nusiprausti – veidas bus toks skaistus,
   kad kaip mat pasdabos koks bernelis.
   …. : Klausykit, kai aš pradėjau
   skaičiuoti, tai ta gegutė jau tik vieną
   kartą – kūkt! – ir nutilo. Tai ką – jau

šiemet ar kitąmet? Jau vakaruškose
dairytis bernelio?
… : Tau jau tikrai! Tik kaip tą (būtent
tą!), kuris patinka prisivilioti?
….: O, tą tai jau aš žinau!
….: Žinai?! Tai ir mums pasakyk!
….: O gi susiraskit penkialapį dobilą,
įsisiūkit į padelkas ir kai eisit jauniman –
bernai šokdins viens po kito…
…: O aš tai, kai pas mus blynus kepa, –
čiumpu pirmą blyną, užtat mane pirmą
vakaruškose šokti iškviečia.
…: Pirmą ar ne pirmą – svarbiau, kad
patinkantis iškviestų.
….: Užtat jūs manęs ir klausykit. Dabar
visos eisim atžagariom iki to medžio kur
gegutė kukavo, išsilaušim po šakelę ir
vakaruškoj suduosim kiekviena tam,
katrą mylim. Matysit – mylės amžinai.
…: Tikra tiesa – katrą tik priliestum
šakele, tai tas jau ir neatsitrauks. Aš ir
pati vieną sykį šitaip pašposijau.
Vakaruškoj aš kelis bernus ta šakele
pašventinau – dabar trijų atsigint
negaliu! O vienam, užtvirtinant, dar ir
kiškio kopūstų į alų primečiau. Tas tai
jau iš vis galvą pametęs…

3. Biliūnelis puikus
   

…: Bet tik kad aš, mergaitės, nežinau,
kuris čia man geriausias. Kaip čia
išsirinkti?
…: Aš tau patarsiu – nueik prie
vandens, kūdros ar ežero, kur auga
ajerai, duok jiems vaikinų vardus ir
nupjauk. Kuris greičiau užaugs, už to ir
ištekėsi.
…: Aš jau taip dariau: nuėjau, daviau
vardus…, greičiausiai užaugo – Jonas
(Martynas, Šarūnas, Andrius…)!
… : Jonas? Tas, kuriam tik po miškus
lakstyti ir šaudyti terūpi? Na nežinau,
nežinau….

Beldimas į duris. Merginos suklūsta,
subruzda:

4. Oi kas ty, oi kas ty užu durų?
   -Mes mandri, mes mandri bernužėliai.
   Mes norim, mes norim pas mergelas.
   Mes turim, mes turim žalio vyno
   (saldainėlų, riestainėlių)???
   (nežinom, tik vyrai žino, ką jie sutarę)
   -Kų turit, kų turit – parodzykit!
   
   „Pro vartelius“ įleidžia „mandrus
   bernelius“, kurie su „čebatėliais“
   (apžiūri, aptaria), su „saldainėliais
   (vaišina), kurie su „kvietkeliais“
   (atiduoda mergaitėms gėles). Joms
   patinka ir tie berneliai, ir jų elgesys.

Andrius J.: Sveikos gyvos, mergelės. O
kokios Jūs visos gražios: pasipuošusios,
baltai-raudonos, galvelės sušukuotos,
kaselėmis išvingiuotos!
….: Gražios tai gražios, bet kad jau
labai mandros – girdėjom ir tą (vardas)
ir aną (vardas) išpeikė…. O ir Šarūno,
žmonės pasakojo, į žentus nepriėmė.

…: Nepriėmė, netiko – kad jis
nebagotas, tai dar pusė bėdos,bet kad
jis dar ir ultojus, berazumis, kiek piršlys
ten jį begirtų…

5. Žiūrėk, mergela
   Pro stikla langelį –
   Atvažiuoja bernužėlis
   Su širmais žirgeliais.
   
   Išeina uošvela,
   Balta kaip gulbela:
   Prašom prašom, jaunas svečias,
   Į margą seklyčią.
   
   Sėdžiu už stalelia,
   Žiūrau pro lungelį,
   Šąla šąla, gruodas bąla
   Un mana žirgelia.
   
   Oi uošvi uošveli,
   Uošveli tėveli,
   Kad priėmei mani jaunų,
   Priimk ir žirgelį.
   
   Oi žente ženteli,
   Ženteli sūneli,
   Da nestačiau naujų stonių
   Dėl tava žirgelia.
   
   Žaliojoj girelaj,
   Po žalia pušela
   Tai dėl tavįs, žentužėli,
   Naujoji stonela.

Andrius J.: Na gerai, Šarūnas gal ir
tikrai ultojus, o dar ir į karčemėlę
mėgėjas užsukti.
… : Anas (vardas) tai suvis iš karčemėlės
neišeina – džyrina ir džyrina skripkele.
O piršlys sakė – darbinykas, rugiai,
kviečiai ir visokios gėrybės aruoduose
netelpa…

6. Susidūmoju šilkelis su stygele
   Susikalbėju bernelis su mergele.

O tu, berneli, tu šelmi špilmonėli,
Kam paviliojai nuo močiutės dukrelę,
Kam paviliojai nuo močiutės dukrelę,
Kam parkalbėjai nuo brolelių seselę?
Gyreis, bernužėli: kalne rugiai liūliuoja,
O pakalnužėly kvieteliai geltonuoja.
Ant kalnu liūliavu mėlynos vosilkėlės,
O pakalnužėly geltonavu svėrelės.
O pats bernelis karčemėlėj sėdėjo,
Su dzvankiom skripkelėm per naktelę
grajijo.
Susikalbėjo strūnelė su šilkeliu:
Abudu mudu vienu balsu sakysiv,
Abudu mudu vienu balsu sakysiv,
Abudu mudu vienu kartu nutrūksiv.
Mudu suardysiv vaunimužio pulkelį,
Mudu sugraudinsiv vpilmonužio širdelę.

….: Piršlys būtų ne piršlys, jei nebūtais
dalykais nesigirtų. Bet kuo jums,
mergelkoms, kiti neįtinka? Juk savi, nuo
mažų dienų pažįstami. Ar geriau, kad
koks svetimas, kito kaimo ar išvis – iš
kokios Varšuvėłės miesčionis
atsibelstų? Tik tada jau vėlu būtų
graudžias ašaras lieti.

7. Vai aš turiu bernelį

8. Kad aš žinocia,
   Kur tėvulis duotų,
   Aš nukarstycia
   Tvorałį juostełėm.
   
   Kad aš žinocia,
   Kur motułė duotų,
   Aš nuklostycia
   Kelalį drobełėm.
   
   Un atvažiuoja
   Varšavos bernelis.
   –S϶skis, mergela,
   Margan vežimėlin.
   
   Aš tavi vešiu
   Až aukštųjų kalnų. 2×2
   
   Až aukštų kalnų,
   Až giliųjų marių.
   Tu tį sudziūsi
   Kap kalni vuogełė.
   
   …: O jei koks kazokas, žalnierėlis
   išsiveš, tai jau ir suvis prapuolusios..!
   
9. Sušvilpino kazokėlis

Aurelijus: Ko čia kreipiat dėmesį į tų
pasipūtėlių dainas? Argi nežinot visokių
„zabovų“ (burtų):
jei krito į akį kuri, tai reik apeiti 3 kartus
ir duoti saldainių – kai suvalgys, tai pati
vaikščios aplink.
Šarūnas: Arba gauti jos plauką ir
susukti su savuoju, paskui pakišti po
paduška ant kurios miegi.
-Kai ji ateina į namus, reikia žiūrėti – in
kampų, in jų, in kampų, in jų… Visus
kampus taip sužiūrėc, ir surišc.
-O jei nenori, kad su kuo eitų, reikia
įkišti adatą – kilimėlin ar kur, ir bus kaip
prismeigta.
-Gauti rūpūžės ar šikšnosparnio tokių
kauliukų – kaip kabliukų arba kaip
šakučių: su kabliuku pritrauksi, su
šakute – atstumsi.

10. Mezgiau tinklelį
    Žalių šilkelių, 2×2
    Spendžiau mergelę
    An vieškelėlio. 2×2
    
    Kad ir užspendžiau,
    Bet nepagavau. 2×2
    Kodėl, mergele,
    Teip kytra buvai,

Kodėl, jaunoji,
Keleliu nėjai?
O ką aš eisiu
Jauna būdama? 2×2
Visų žmonelių
Aš apkalbama. 2×2

Kalba žmoneliai
Ir susiedėliai, 2×2
Tas pats bernelis –
Po jaunimėlį. 2×2

Tu ne’tbok nieko,
Mano mergele,
Tu ne’tbok nieko,
Mano jaunoji,
Vėjo pučiama
Baltai raudona.
Žmonių kalbama
Vis vainikuota.

… : Ir mes, merginos, žinom. Močiutė
mokino: reikia palaikyti obuoliuką
užantyje, prie krūtų ir įdėti bernui į
kišenę.
– Kai pamatai pirmąsias vosilkas, tai
reikia nusiskint dvi ir po paduška
pasidėti – nakčia ir susapnuosi tą, su
kuo ženysies.
… -Duoti bernui išgerti tekančio
vandens – šaltinio ar upelės, pasemto
prieš saulei tekant . Dėl ko duoti? Kad
atplauktų.
-Balose auga tokia gėlė – žinot, mažais
baltais žiedeliais žydi. Tai reikia tris
žiedukus paimti ir išdžiovyti, supilti į
kokią sriubą ar arbatą ir duoti
suvalgyti. Tik taip reikia padaryti, kad
niekas nežinotų.
Kita : Va, va – dar ir aš prisiminiau apie
tuos žolynėlius (sutartinėje apie
žolynėlius buvo dainuojama). Yra tokia
žolė – gegužraibė. Iš jos žiedo, skinto tik
iki Petrinių, paskui negalioja, daromas
tokis gėrimas – “liubčiku” vadinamas.
Tai to liubčiko savo išsirinktajam
užgirdžius, būtinai 3 kartus, jį priviliosi
taip, kad niekaip jau neatlips .

11. Klevo aržuolėlio

…: O jei toji mergelė, kuri į akį krito, su
kitu susimylėjo?
Andrius: Na, tai galima juos išskirti,
supykdyti vieną su kitu.
….: Kaip?
A.: Kai eina pro šalį, reikia permesti
juodos kiaulės ar šuns šūdu, galima ir
arkliašūdžiu. Ir išsiskirs.
…: Fui, bjauru su tais šūdais…
A.: Dar galima prikaišiot į siūlų
kamuolėlį adatų ir pakišti po slenksčiu –
kaip mat tarp savęs susibars…
…: Bet ar verta tais burtais užsiimti?
Girdėjau, kad kai užburia, kaip sakant –
„apžolina“, tai ta nemyli, o vis tiek eina.
Bet tas priviliojimas tai, žinokit, gerai
nesbaigia.
…: Ir aš girdėjau – varažbitnykės gali
užkalbėti. Bet tas užkalbėtasis po 3
metų mirs… Gal geriau to nedaryti?
…: Žinoma, geriau nedaryti!
Aurelijus: O jei jau tau kažkas padarė?
…: Seniau žmonės mokėj ir padaryc, ir
atdaryc. Girdėjau – yra miške tokie
augalai – atgiriai. Kai tik jais pagirdai,
tai ir išgyja burtais priviliotasis, ir nė
matyti viliotojo nenori.
Andrius J.: Et, jūs varažinykai. Kam
jums tie visi burtai ? Patys galim
užkalbėti daina, jei jau kuri visai
netrevojat:
Tu rūtela žalioji

Einam jauniman – ten tiek gražių
mergelių, šaunių berniokų, tai ir
išsirinksite sau poras…

12. Aš nusieisiu į žali girį,

Ateina grodami muzikantai (neva tai
visas jaunimas nuėjo į vakarušką).
Pradedant nuo vienos poros, vis
daugėja šokančiųjų.

13. Subota
    
14. Vyrų daina
    Čiulba ulba sakalas, 1×2
    An jievaro tupėdamas.
    An jievaro tupėdamas,
    An uogelių žiūrėdamas.
    Kad aš tynai nułėktau,
    Tai daug uogelių gertau.
    Tai daug uogelių gertau
    Ir gegiułį pasdabotau,
    Ir gegiułį pasdabotau,
    Savo šalin parviliotau.
    Kalba bernelis kalba,
    An žirgelio sėdėdamas.
    An žirgelio sėdėdamas,
    An vynelio žiūrėdamas.
    Kad aš tynai nujotau,
    Tai daug vynelio gertau.
    Tai daug vynelio gertau
    Ir mergełį pasdabotau,
    …./Savo šalin parviliotau.
    
15. Apėjo saulutė aplinkui zarią.1×2
    Apjojo bernelis aplinkui dvarą.
    Ko ieško bernelis?
    Jaunos panełės.
    Čia nėra daržely jaunų panelių.

Tik žydi daržely žalios rūtełės.
Pririški, berneli, savo žirgelį.
Kad nemindyt žirgelis žalių rūtelių.
Bars mane tėvelis, tikra mamutė.

16. Galiu gert uliavot,
    Galiu šokti ir dainuot,
    Užsimigdžiau mergužėlę
    Po radastų krūmeliu. 2×2
    Paprašysiu giminių
    Ir visų sisiedėlių
    Nejudytų radastėlės,
    Nebudytų mergelės. 2×2
    Ir atskrido gegutė
    Iš žaliosios girelės,
    Sujudino radastėlę,
    Pabudino mergelę. 2×2
    Ir pabudus mergelė
    Ėmė verkti žodeliais:
    Nėr man tėvo motinėlės,
    Ane jauno bernelio. 2×2
    
    INICIACIJOS EPIZODAS

• Kaip gražiai mes čia būnam,
  dainuojam… Seniai besirinkom,
  šokom, inksminomės…
• …Girdėjau, kad jau visas pulkelis
  pampalių priaugo ir į jaunimą
  insirašyt prašosi.
• Taip taip, va – žiūrėkit, kamputyje
  stovi. Ką gi, gerai. Jau mes juos kad
  išbandysim, kad “paniurkysim” –
  karšta jiems bus. Ir mums
  linksmiau. Gi ir mūsų pulkelis
  sumažėjęs, kiek jau apsiženijo, kiek
  vaiskan paėmė – neprošal jaunesnių
  priimti.
  
  Scenoje nemačiomis atsiskiria pampalių
  pulkelis ir „senių”. „Pampaliai”
  nedrąsiai spraudžiasi kamputyje.

Klausiami, ko atėjo, sako, kad nori būti
priimti į jaunimą. „Seniai” pašaipiai
klausia, ar jie ką nors moka, kad prašosi
– na, nors pampalių šokį
PAMPALJONĄ. Jaunimas užtikrina,
kad tikrai moka

• O, pampalių pulkelis? Ką pasakysit?
• Užaugom, į jaunimą norim.
• Sakote, užaugot…(pašaipiai). Na,
  atrodot tai gražiai, bet ar mokat, kas
  jaunimui mokėti priguli?
• Mokam, mokam. Dar ir daugiau
  mokam!
• Žiūrėkite, kokie mandri – pradžiai
  nors pampalių šokį PAMPALJONĄ
  pašoktumėte?
• Aišku, kad pašoksim! Žiūrėkite,
  seniai, ir stebėkitės!

1. Pampaljonas
   …: Šokiai šokiais, bet vyrams reikia
   rimtesnių išbandymų. Nueisit į
   vakarušką svetur, gal merginas reiks
   apginti. Tai mes jums parodysim, kaip
   su lazdomis kovoti.
2. Taukačikas
   „Seniai“ rodo.

• Jūsų eilė… kurie drąsiausi?
  Jauni pakartoja.
  .. Neblogai, neblogai. O kuris jūsų
  vikriausias? Ateikit, šoksit per suolą!

1. Šokimas per suolą + įvairūs
   trukdymai
   (pakelia, patraukia); leidžia sėkmingai
   peršokti tik vienam; kiti siunčiami
   pereiti –
2. Per tiltą, per šerengą –
   eilę diržais, rankšluosčiais su surištu
   galu ginkluotų merginų, šios stengiasi
   einančiam uždrožti; šį kartą vėl tik
   vienas praleidžiamas. Tą vieną (jis
   prasmuko niekam nesitikint), išlaikiusį

bandymą, pasitinka merginos, visaip jį
giria.
Vienas neišlaiko nei vieno bandymo.
… (piktinasi): – O šitas? Nei pereina, nei
peršoka – kažkas su juo negerai. Jis gal
šlubas?
… : Ne šlubas, šlubas – išbandykit!
…: Ką jam sugalvosim?
Merginos: – Pašokdinkim jį!
Išbandymas šokiu – ar ne šlubas. 2
merginos kviečia naujoką. Sušoka
vieną kartą vieni, paskui prisijungia dar
trys poros.

22. Strykt strakt Adomėlis / Barborytė
    „Adomėlis“ suklysta, pašiepiamas ir
    „sužeista“ kojelė sugipsuojama lazda
    nuo žaidimo. Nuliūdęs klausia – ką jau
    ir šokti nebegalėsiąs. Mergos pasiūlo
    išsipirkti (atgipsuoti), jei toks šlubas
    sugebės nelikti „lyšnas“.
    
23. Trijokas
    
    Patį pirmą kartą „šlubiui“ pavyksta, jį
    išvaduoja iš pagalių ir visi toliau
    smagiai šoka.
    Seniai nusprendžia, kad vyrukus galima
    įrašyti į bernus. Merginos apjuosia
    juos juostomis, įrašytieji “stato butelį
    ar uzboną alaus”.
    …: – Na, tai padedam paskutinį tašką
    (uzboną alaus)?
    …: Padedam padedam!
    
24. Auga dyga apynėlis
    
    Toliau – mergų patikrinimas. Merginos
    sugebėjimas gražiai dainuoti ir šokti
    buvo vertinamas labiau nei grožis ar
    socialinė padėtis… “nepabuvus
    šokėjėlė, nebus gera audėjėlė…”
    …: – O žiūrėkit kokių gražių merginų
    priaugę…
    …: – Taip taip, žiūrėkit!
    …: – Aš tai pasakysiu taip: ne grožis
    svarbiausia. Man svarbiau, kad mergina
    būtų gera dainininkė ir “patogi” šokėja.

Kaip toj dainoj: “nepabuvus šokėjėlė,
nebus gera audėjėlė…”

25. Šokama sutartinė („Trinku trinku“)
    
    …: O aš pažiūrėsiu, kokios jūs,
    merginos, šokėjos. Stokit į eilę, visas
    pašokdinsiu!
    
26. Polka iš po kašiko
    
    Vienas šokdina visas merginas paeiliui;
    šokdina tą, pas kurią kašikas, kurį
    vedama šokti mergina sviedžia
    (perduoda) kitai.
    …: – Tai ką, įrašom ir merginas į
    jaunimą? Ko gi neįrašyti? Juk ir šoko, ir
    dainavo gražiai?
    …: Dar nepatikrinom ar išradingos,
    sumanios… ar išmintingos. Žinia, kiek
    sumanumo kartais gyvenime moteriai
    prireikia.
    
27. Sukurti dainą (iš paukščių
    pamėgdžiojimų, garsažodžių+„Dai
    skraidžioja)
    Merginos patenkintos giriasi, kad jos gi
    visada sumaniausios. Vaikinai ginčijasi,
    siūlo išbandyti.
    
28. Ut atjoja ponaičiukai

Dar vienas „Pasiplakimas žodžiais“:
V.: Šok, mergele vainikuota,
Kol dar vargo nežinai,
Ištekėjus pasijusi,
Jog laisvužės netekai.
M.: Šok, brolyti, ko nešoki?
Ar nedrįsti, ar nemoki?
Šoktum šoktum, kad negali,
Skauda kojas per kelalius.
V.: Šokit, sesės kad ir basos
Čia ne purvas, čia ne rasos.
Negailėkit savo kojų –
Užteks šiandien ir rytojui.
M.: Šokit ponai, kunigai,
Tegu skamba pinigai.
Šokit bernai, ubagai,
Tegul laksto skudurai.
V.: Su Agota polką šoku
Ba aš noriu ir aš moku.
Būtų viskas gerai buvi,
Kad bešokunt nesugriuvi.
M.: Jūs, bernaičiai apgavikai,
Pliki esat kaip tilvikai.
Jums patinka ne mergelė,
Tik didesnė jos dalalė.
V.: Tu, mergyte šoki, šoki –
Kipšas tavo undaroki.
Kad būt kojos neužkliuvi,
Tai mes būtum nesugriuvė.
M.: Jūs, bernaičiai apgavikai,
Pliki esat kaip tilvikai.
Daug prisakot, prigalvojat,
Kol mergelę paviliojat.
V.: Šok šok, sesutėla,
Kolai vainikuota,

Nuims tava vaunikėlį,
Būsi kaip parduota.
Žalias tavo vainikėlis
Per upelį plaukia,
Baltas tava nuometėlis
Ašarėles braukia.
M. Nuo senų senolių
Senai pasakyta,
Ku bernelių meila
Deguti mirkyta.
v.: Mergaičiutė šoka, kratos,
Spadničiutė balta matos.
Mergaičiute, neskratyk,
Spadničiutę pastaisyk.
Ką ji šoks, ką ji šoks,
Kad jos kojos kaip meškos. 2×2

25. Sukas vejas apynėlis
    
26. Visiems išbandymas „Auga miški
    medelis“
    
27. 6. Aš nusieičia Į jaunimužį,
    Kur daug jaunų mergyčių,
    Kur daug jaunų bernelių.
    Su visais gėriau,
    Su visais šokau,
    Tik viena tenarėjau. 1×2
    Oi nėra niekur
    Takia bernelia,
    Kaip mana bernužėlis,
    Kaip mana dabiłėlis.
    Plaukai geltoni,
    Žandai raudoni,
    Tai mana bernužėlis,
    Tai mana dabiłėlis.
    Sidabra balnas,
    Auksa kamanėlas,

Žirgelis pabalnotas. 1×2
Oi nėra niekur
Takias mergytes,
Kaip mana mergyčiute,
Kaip mana lelijyte.
Runkelas baltas,
Pirštai žieduoti,
Patogus liemenėlis. 1×2
Oi nėra niekur
Takia žalyna,
Kaip mana mergyčiutes,
Kaip mana lelijytes.
Mėnulia lapai,
Saulalas žiedai,
Taip gražiai pražydėja. 1×2

Dar kartą prisimenami naujokai,
suabejojama jų jėga, gebėjimu išsisukti bet
kokioje situacijoje. Šie ginasi.

28. Jurčikas

…: Užteks čia tų varžytuvių, išbandymų
– apsikaninkim, pasibučiuokim ir sau
smagiai šokim.
Kartu rateliai
Vaikštinėjau ašei vienas
Vanags gegutį
Siūlai kitoniškai

Šiandien gersim, uliavosim,
Rytoj šventa – išmiegosim.
Rytoj šventa – išmiegosimm
Kur kecinom – tį nujosim.
Žaliom giriom raici josim,
Nemunėliu plaukci plauksim.
Ir daplaukėm aukštų kalnų,

An to kalno – žalia liepa.
An to kalno žalia liepa,
Po tuoj liepu – šalcinėlis.
Tį sasułės burnų prausė,
Bernužėliai žirgus girdė.
Jūs, sasułės, nebijokit,
Mes jum nieko nedarysim.
Mes jum nieko nedarysim,
Cik kaselas išmascysim.
Cik kaselas išmascysim,
Žalių rūtų nuraškysim.

Aukšti kalnā, margi dvarā

Mazūrpolkė,
Skinsiu daržely gėleles
Dabinsiu gelsvas kaseles,
Lauksiu bernelio prie namų
Ir bus širdelėje ramu.
Nuslinko saulė vakaruos,
Kas mane jauną taip paguos,
Kaip mylimasis žodeliu,
Kurio pamiršti negaliu?
Nerimsta žirgas prie tvoros,
Ten prastovėjęs lig’ aušros.
Sudiev, berneli, jok išjok
Ir apie žiedą pagalvok.
Prabėgo metai keleri,
Atjos piršleliai septyni.
Aš lauksiu savo bernelio,
Jo pažadėto žodelio.

Trejinis, Minjonas, Rainelis
Pasigirsta balsų, kad jau gana linksmintis,
laikas namo. Bet dar taip nesinori… Tai dar
paskutinę dainą…

Aš išdainavau visas dainužėles,
Tik vienos nedainavau. 1×2
Aš padainuosiu ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Pas žaliąsias rūteles.
Aš padainuosius ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Ariant ūbą laukelį.
Laukelį ariau, gražiai dainavau –
Kad patikčiau mergelėms,
Drobelių audėjėlėms.
…..