Kovo pabaiga/Balandžio pradžia
Scenoje tik merginos.
- Kalnutėli, ai lylia, tatato (keturinė sutartinė)
…. (įsiklausydama): Merginos, girdite? Gegutė jau kukuoja! „Gegute, sesute, ant žalio berželio sėdėdama, ant aukso krėslelio rymodama, šilko skarelę siuvinėdama, aukso kamuolėlį ritinėdama – pasakyk, kuris man lemtas bernelis, po kiek metelių tekėsiu?“
- Daniula, gegiula
Kukava, lylia.
Aš girdejau,
Kukava….
Aukštam kalni…
Ne gegiulas..
Dvi sesiulas.
… (sesytėlė): Kiek kartų toji gegutė sukukavo? 3?, 4? – už tiek metų ir ištekėsi! …Jei pirmą kartą gegutę užgirdusi pirmą sutiksi basą vyriškį – už neturtingo ištekėsi. Jei batuotą – už turtingo.
…O jei dabar, sesytėle, gegutei bekukuojant, dar nubėgsi upelin nusiprausti – veidas bus toks skaistus, kad kaip mat pasdabos koks bernelis.
…. : Klausykit, kai aš pradėjau skaičiuoti, tai ta gegutė jau tik vieną kartą – kūkt! – ir nutilo. Tai ką – jau šiemet ar kitąmet? Jau vakaruškose dairytis bernelio?
… : Tau jau tikrai! Tik kaip tą (būtent tą!), kuris patinka prisivilioti?
….: O, tą tai jau aš žinau!
….: Žinai?! Tai ir mums pasakyk!
….: O gi susiraskit penkialapį dobilą, įsisiūkit į padelkas ir kai eisit jauniman – bernai šokdins viens po kito…
…: O aš tai, kai pas mus blynus kepa, – čiumpu pirmą blyną, užtat mane pirmą vakaruškose šokti iškviečia.
…: Pirmą ar ne pirmą – svarbiau, kad patinkantis iškviestų.
….: Užtat jūs manęs ir klausykit. Dabar visos eisim atžagariom iki to medžio kur gegutė kukavo, išsilaušim po šakelę ir vakaruškoj suduosim kiekviena tam, katrą mylim. Matysit – mylės amžinai.
…: Tikra tiesa – katrą tik priliestum šakele, tai tas jau ir neatsitrauks. Aš ir pati vieną sykį šitaip pašposijau. Vakaruškoj aš kelis bernus ta šakele pašventinau – dabar trijų atsigint negaliu! O vienam, užtvirtinant, dar ir kiškio kopūstų į alų primečiau. Tas tai jau iš vis galvą pametęs…
…: Bet tik kad aš, mergaitės, nežinau, kuris čia man geriausias. Kaip čia išsirinkti?
…: Aš tau patarsiu – nueik prie vandens, kūdros ar ežero, kur auga ajerai, duok jiems vaikinų vardus ir nupjauk. Kuris greičiau užaugs, už to ir ištekėsi.
…: Aš jau taip dariau: nuėjau, daviau vardus…, greičiausiai užaugo – Jonas (Martynas, Šarūnas, Andrius…)!
… : Jonas? Tas, kuriam tik po miškus lakstyti ir šaudyti terūpi? Na nežinau, nežinau….
Beldimas į duris. Merginos suklūsta, subruzda:
- Oi kas ty, oi kas ty užu durų?
-Mes mandri, mes mandri bernužėliai.
Mes norim, mes norim pas mergelas.
Mes turim, mes turim žalio vyno (saldainėlų, riestainėlių)???
(nežinom, tik vyrai žino, ką jie sutarę)
-Kų turit, kų turit – parodzykit!
„Pro vartelius“ įleidžia „mandrus bernelius“, kurie su „čebatėliais“ (apžiūri, aptaria), su „saldainėliais (vaišina), kurie su „kvietkeliais“ (atiduoda mergaitėms gėles). Joms patinka ir tie berneliai, ir jų elgesys.
Andrius J.: Sveikos gyvos, mergelės. O kokios Jūs visos gražios: pasipuošusios, baltai-raudonos, galvelės sušukuotos, kaselėmis išvingiuotos!
…. (kitas): Gražios tai gražios, bet kad jau labai mandros – girdėjom ir tą (vardas) ir aną (vardas) išpeikė…. O ir Šarūno, žmonės pasakojo, į žentus nepriėmė.
… (mergina): Nepriėmė, netiko – kad jis nebagotas, tai dar pusė bėdos, bet kad jis dar ir ultojus, berazumis, kiek piršlys ten jį begirtų…
Andrius J.: Na gerai, Šarūnas gal ir tikrai ultojus, o dar ir į karčemėlę mėgėjas užsukti.
… (mergina): Anas (vardas) tai suvis iš karčemėlės neišeina – džyrina ir džyrina skripkele. O piršlys sakė – darbinykas, rugiai, kviečiai ir visokios gėrybės aruoduose netelpa…
….: Piršlys būtų ne piršlys, jei nebūtais dalykais nesigirtų. Bet kuo jums, mergelkoms, kiti neįtinka? Juk savi, nuo mažų dienų pažįstami. Ar geriau, kad koks svetimas, kito kaimo ar išvis – iš kokios Varšuvėłės miesčionis atsibelstų? Tik tada jau vėlu būtų graudžias ašaras lieti.
…: O jei koks kazokas, žalnierėlis išsiveš, tai jau ir suvis prapuolusios..!
Aurelijus: Ko čia kreipiat dėmesį į tų pasipūtėlių dainas? Argi nežinot visokių „zabovų“ (burtų):
jei krito į akį kuri, tai reik apeiti 3 kartus ir duoti saldainių – kai suvalgys, tai pati vaikščios aplink.
Šarūnas: Arba gauti jos plauką ir susukti su savuoju, paskui pakišti po paduška ant kurios miegi.
- Kai ji ateina į namus, reikia žiūrėti – in kampų, in jų, in kampų, in jų… Visus kampus taip sužiūrėc, ir surišc.
- O jei nenori, kad su kuo eitų, reikia įkišti adatą – kilimėlin ar kur, ir bus kaip prismeigta.
- Gauti rūpūžės ar šikšnosparnio tokių kauliukų – kaip kabliukų arba kaip šakučių: su kabliuku pritrauksi, su šakute – atstumsi.
- Mezgiau tinklelį
Žalių šilkelių, 2×2
Spendžiau mergelę
An vieškelėlio. 2×2
Kad ir užspendžiau,
Bet nepagavau. 2×2
Kodėl, mergele,
Teip kytra buvai,
Kodėl, jaunoji,
Keleliu nėjai?
O ką aš eisiu
Jauna būdama? 2×2
Visų žmonelių
Aš apkalbama. 2×2
Kalba žmoneliai
Ir susiedėliai, 2×2
Tas pats bernelis –
Po jaunimėlį. 2×2
Tu ne’tbok nieko,
Mano mergele,
Tu ne’tbok nieko,
Mano jaunoji,
Vėjo pučiama
Baltai raudona.
Žmonių kalbama
Vis vainikuota.
… : Ir mes, merginos, žinom. Močiutė mokino: reikia palaikyti obuoliuką užantyje, prie krūtų ir įdėti bernui į kišenę.
- Kai pamatai pirmąsias vosilkas, tai reikia nusiskint dvi ir po paduška pasidėti – nakčia ir susapnuosi tą, su kuo ženysies.
… -Duoti bernui išgerti tekančio vandens – šaltinio ar upelės, pasemto prieš saulei tekant . Dėl ko duoti? Kad atplauktų. - Balose auga tokia gėlė – žinot, mažais baltais žiedeliais žydi. Tai reikia tris žiedukus paimti ir išdžiovyti, supilti į kokią sriubą ar arbatą ir duoti suvalgyti. Tik taip reikia padaryti, kad niekas nežinotų.
Kita : Va, va – dar ir aš prisiminiau apie tuos žolynėlius (sutartinėje apie žolynėlius buvo dainuojama). Yra tokia žolė – gegužraibė. Iš jos žiedo, skinto tik iki Petrinių, paskui negalioja, daromas tokis gėrimas – „liubčiku” vadinamas. Tai to liubčiko savo išsirinktajam užgirdžius, būtinai 3 kartus, jį priviliosi taip, kad niekaip jau neatlips .
…: O jei toji mergelė, kuri į akį krito, su kitu susimylėjo?
Andrius: Na, tai galima juos išskirti, supykdyti vieną su kitu.
….: Kaip?
A.: Kai eina pro šalį, reikia permesti juodos kiaulės ar šuns šūdu, galima ir arkliašūdžiu. Ir išsiskirs.
…: Fui, bjauru su tais šūdais…
A.: Dar galima prikaišiot į siūlų kamuolėlį adatų ir pakišti po slenksčiu – kaip mat tarp savęs susibars…
…: Bet ar verta tais burtais užsiimti? Girdėjau, kad kai užburia, kaip sakant – „apžolina“, tai ta nemyli, o vis tiek eina. Bet tas priviliojimas tai, žinokit, gerai nesbaigia.
…: Ir aš girdėjau – varažbitnykės gali užkalbėti. Bet tas užkalbėtasis po 3 metų mirs… Gal geriau to nedaryti?
…: Žinoma, geriau nedaryti!
Aurelijus: O jei jau tau kažkas padarė?
…: Seniau žmonės mokėj ir padaryc, ir atdaryc. Girdėjau – yra miške tokie augalai – atgiriai. Kai tik jais pagirdai, tai ir išgyja burtais priviliotasis, ir nė matyti viliotojo nenori.
Andrius J.: Et, jūs varažinykai. Kam jums tie visi burtai ? Patys galim užkalbėti daina, jei jau kuri visai netrevojat:
Tu rūtela žalioji
Einam jauniman – ten tiek gražių mergelių, šaunių berniokų, tai ir išsirinksite sau poras…
Ateina grodami muzikantai (neva tai visas jaunimas nuėjo į vakarušką). Pradedant nuo vienos poros, vis daugėja šokančiųjų.
- Subota
- Čiulba ulba sakalas (vyrų daina)
- Apėjo saulutė aplinkui zarią
- Galiu gert uliavot (pirmi 4 stulpeliai)
- INICIACIJOS (ĮRAŠYMO Į JAUNIMĄ) EPIZODAS
- Kaip gražiai mes čia būnam, dainuojam… Seniai besirinkom, šokom, inksminomės…
- …Girdėjau, kad jau visas pulkelis pampalių priaugo ir į jaunimą insirašyt prašosi.
- Taip taip, va – žiūrėkit, kamputyje stovi. Ką gi, gerai. Jau mes juos kad išbandysim, kad „paniurkysim” – karšta jiems bus. Ir mums linksmiau. Gi ir mūsų pulkelis sumažėjęs, kiek jau apsiženijo, kiek vaiskan paėmė – neprošal jaunesnių priimti.
Scenoje nemačiomis atsiskiria pampalių pulkelis ir „senių”. „Pampaliai” nedrąsiai spraudžiasi kamputyje. Klausiami, ko atėjo, sako, kad nori būti priimti į jaunimą. „Seniai” pašaipiai klausia, ar jie ką nors moka, kad prašosi – na, nors pampalių šokį PAMPALJONĄ. Jaunimas užtikrina, kad tikrai moka:
- O, pampalių pulkelis? Ką pasakysit?
- Užaugom, į jaunimą norim.
- Sakote, užaugot…(pašaipiai). Na, atrodot tai gražiai, bet ar mokat, kas jaunimui mokėti priguli?
- Mokam, mokam. Dar ir daugiau mokam!
- Žiūrėkite, kokie mandri – pradžiai nors pampalių šokį PAMPALJONĄ pašoktumėte?
- Aišku, kad pašoksim! Žiūrėkite, seniai, ir stebėkitės!
- Pampaljonas
…: Šokiai šokiais, bet vyrams reikia rimtesnių išbandymų. Nueisit į vakarušką svetur, gal merginas reiks apginti. Tai mes jums parodysim, kaip su lazdomis kovoti.
- Taukačikas: „Seniai“ rodo.
- Jūsų eilė… kurie drąsiausi?
Jauni pakartoja. - Neblogai, neblogai. O kuris jūsų vikriausias? Ateikit, šoksit per suolą!
20. Šokimas per suolą + įvairūs trukdymai (pakelia, patraukia); leidžia sėkmingai peršokti tik vienam; kiti siunčiami pereiti –
- Per tiltą, per šerengą –
t. y. eilę diržais, rankšluosčiais su surištu galu ginkluotų merginų, šios stengiasi einančiam uždrožti; šį kartą vėl tik vienas praleidžiamas. Tą vieną (jis prasmuko niekam nesitikint), išlaikiusį bandymą, pasitinka merginos, visaip jį giria.
Vienas neišlaiko nei vieno bandymo.
… (piktinasi): – O šitas? Nei pereina, nei peršoka – kažkas su juo negerai. Jis gal šlubas?
… : Ne šlubas – išbandykit!
…: Ką jam sugalvosim?
Merginos: – Pašokdinkim jį!
Išbandymas šokiu – ar ne šlubas. 2 merginos kviečia naujoką. Sušoka vieną kartą vieni, paskui prisijungia dar trys poros.
- Strykt strakt Adomėlis / Barborytė
„Adomėlis“ suklysta, pašiepiamas ir „sužeista“ kojelė sugipsuojama lazda nuo žaidimo. Nuliūdęs klausia – ką jau ir šokti nebegalėsiąs. Mergos pasiūlo išsipirkti (atgipsuoti), jei toks šlubas sugebės nelikti „lyšnas“.
- Trijokas
Patį pirmą kartą „šlubiui“ pavyksta, jį išvaduoja iš pagalių ir visi toliau smagiai šoka.
Seniai nusprendžia, kad vyrukus galima įrašyti į bernus. Merginos apjuosia juos juostomis, įrašytieji “stato butelį ar uzboną alaus”.
…: – Na, tai padedam paskutinį tašką (uzboną alaus)?
…: Padedam padedam!
- Joneli, brolali
Toliau – mergų patikrinimas. Merginos sugebėjimas gražiai dainuoti ir šokti buvo vertinamas labiau nei grožis ar socialinė padėtis… “nepabuvus šokėjėlė, nebus gera audėjėlė…”
…: – O žiūrėkit kokių gražių merginų priaugę…
…: – Taip taip, žiūrėkit!
…: – Aš tai pasakysiu taip: ne grožis svarbiausia. Man svarbiau, kad mergina būtų gera dainininkė ir „patogi” šokėja. Kaip toj dainoj: “nepabuvus šokėjėlė, nebus gera audėjėlė…”
- Šokama sutartinė („Treputė martela“)
…: O aš pažiūrėsiu, kokios jūs, merginos, šokėjos. Stokit į eilę, visas pašokdinsiu!
- Polka iš po kašiko Vienas šokdina visas merginas paeiliui; šokdina tą, pas kurią kašikas, kurį vedama šokti mergina sviedžia (perduoda) kitai.
…: – Tai ką, įrašom ir merginas į jaunimą? Ko gi neįrašyti? Juk ir šoko, ir dainavo gražiai?
…: Dar nepatikrinom ar išradingos sumanios… ar išmintingos. Žinia, kiek sumanumo kartais gyvenime moteriai prireikia. - Sukurti dainą (iš paukščių pamėgdžiojimų, garsažodžių+„Dai skraidžioja)
Merginos patenkintos giriasi, kad jos gi visada sumaniausios. Vaikinai ginčijasi, siūlo išbandyti.
Dar vienas „Pasiplakimas žodžiais“:
M: Bernužėliai mūsų
Atnešė alučio –
Neskanus, neskanus,
Jūsų vyrai tas alus.
V: Tai alaus negerkit,
Midučio ragaukit
Eisim trypt, eisim šokt,
Eisim kojas pakilnot.
M: Mes neisim šokti,
Jei nėra kam groti –
Bėkit šen, bėkit ten,
Raskit muzikontų.
V: Mergužėlės mūsų,
Prašosi skudučių,
Negerai, negerai,
Laukan eina pinigai.
M: Bernužėliai mūsų,
Gaili piniguočių –
Tai skūpi, tai skūpi,
Visai šokti neverti.
V: Pagailėkit mūsų,
Panelės lietuvių –
Išdrošim, išdrošim
Jums šimtą skudučių.
M: Jei jau pažadėjot,
Tai ir ištesėkit,
Kai išdrošit, tai ir šoksim,
Nėra muzikėlės
V. Ką ji šoks, ką ji šoks,
Kad jos kojos kaip meškos. 2×2
- Visiems išbandymas „Auga miški
medelis“
Džiaugiamės vieni kitais:
- Aš nusieičia Į jaunimužį,
Kur daug jaunų mergyčių,
Kur daug jaunų bernelių.
Su visais gėriau,
Su visais šokau,
Tik viena tenarėjau. 1×2
Oi nėra niekur
Takia bernelia,
Kaip mana bernužėlis,
Kaip mana dabiłėlis.
Plaukai geltoni,
Žandai raudoni,
Tai mana bernužėlis,
Tai mana dabiłėlis.
Sidabra balnas,
Auksa kamanėlas,
Žirgelis pabalnotas. 1×2
Oi nėra niekur
Takias mergytes,
Kaip mana mergyčiute,
Kaip mana lelijyte.
Runkelas baltas,
Pirštai žieduoti,
Patogus liemenėlis. 1×2
Oi nėra niekur
Takia žalyna,
Kaip mana mergyčiutes,
Kaip mana lelijytes.
Mėnulia lapai,
Saulalas žiedai,
Taip gražiai pražydėja. 1×2
Pasigirsta balsų, kad jau gana linksmintis, laikas namo. Bet dar taip nesinori… Tai dar paskutinę dainą…
- Kur mana tevelis gėre
Jei dar neužtektų:
Dar kartą prisimenami naujokai, suabejojama jų jėga, gebėjimu išsisukti bet kokioje situacijoje. Šie ginasi.
- Jurčikas
…: Užteks čia tų varžytuvių, išbandymų – apsikaninkim, pasibučiuokim ir sau smagiai šokim.
Kartu rateliai
Vaikštinėjau ašei vienas
Vanags gegutį
Spauskimės glauskimės
Šiandien gersim, uliavosim,
Rytoj šventa – išmiegosim.
Rytoj šventa – išmiegosimm
Kur kecinom – tį nujosim.
Žaliom giriom raici josim,
Nemunėliu plaukci plauksim.
Ir daplaukėm aukštų kalnų,
An to kalno – žalia liepa.
An to kalno žalia liepa,
Po tuoj liepu – šalcinėlis.
Tį sasułės burnų prausė,
Bernužėliai žirgus girdė.
Jūs, sasułės, nebijokit,
Mes jum nieko nedarysim.
Mes jum nieko nedarysim,
Cik kaselas išmascysim.
Cik kaselas išmascysim,
Žalių rūtų nuraškysim.
Aukšti kalnā, margi dvarā,
Krištuola longelia,
Puo ton langum žalis vyšnis,
Rauduonāa ougelis.
Tėn vakščiuoji, uliavuoji
Puo vyšnių suodnielį,
Puo vyšnielių suodnielį,
Puo rūtų daržielį.
Vai sakale, sakalieli,
Tu aukštā lakiuoji,
Beni mona paniulaitis
Naujinās nešiuoji?
Vai parneški naujineli,
Kad ir mažą žineli,
Nuraminki mon širdeli
Dėl sava panelis.
Mazūrpolkė,
Skinsiu daržely gėleles
Dabinsiu gelsvas kaseles,
Lauksiu bernelio prie namų
Ir bus širdelėje ramu.
Nuslinko saulė vakaruos,
Kas mane jauną taip paguos,
Kaip mylimasis žodeliu,
Kurio pamiršti negaliu?
Nerimsta žirgas prie tvoros,
Ten prastovėjęs lig’ aušros.
Sudiev, berneli, jok išjok
Ir apie žiedą pagalvok.
Prabėgo metai keleri,
Atjos piršleliai septyni.
Aš lauksiu savo bernelio,
Jo pažadėto žodelio.
Trejinis, Minjonas, Rainelis
Aš išdainavau visas dainužėles,
Tik vienos nedainavau. 1×2
Aš padainuosiu ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Pas žaliąsias rūteles.
Aš padainuosius ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Ariant ūbą laukelį.
Laukelį ariau, gražiai dainavau –
Kad patikčiau mergelėms,
Drobelių audėjėlėms.
…..