Author: admin

Aleliuja

Girdėjau balsą iš dangaus
Kalbėjo tiesą man ir tau
Ir valgėme lyg medų mes abu ją
Supratome – užteks kentėt
Pradėkim džiaugtis ir mylėt
Ir sieloje suskambo: aleliuja.

Aleliuja…..

Įleiskim šviesą į namus
Atleiskim priešams, o draugus
Pakvieskime, lai džiaugiasi kartu jie
Kiekvienas savyje stiprus
Kiekvienas stovi už visus
Ir žemei bundant skamba: aleliuja.

Aleliuja….

Jei vakar dar toli buvau
Ir savo laimės neradau
Tai šiandien su tavim liečiu kartu ją
Mylėti lemta man ir tau
Ir skamba žodžiai iš dangaus
O mes visi kartojam: aleliuja.

Oi ant kalno, ant aukštojo

Oi ant kalno, ant aukštojo,
Stovi balta karūnėłė,
Oi joi joi, stovi balta karūnėłė.

Po tai baltai karūnėlai
Guli pilkas akmenėlis,
Oi oi oi,…

Ant to pilko akmenėlio
Sėdi tėvas, motinėłė,…

Sėdėdami gailiai verkia,
Sav‘ sūnelį karan rengia,…

Oi sūneli, oi raiteli,
Oi, ką tu tį pasiklosi?

Oi, ką tu tį pasiklosi,
Oi, kuo tu tį užsiklosi?

Gailių rasų pasiklosiu,
O miglala užsiklosiu.

Oi sūneli, oi raiteli,
Tu nujokie Vilniaus miestan,

Tu nujokie Vilniaus miestan,
Nuairkie tris triūbelas.

Pirma triūba užtriūbysi –
Tėvų, močių pravirkdysi.

Antra triūba užtriūbysi –
Vilniaus miestų pabudzysi.

Trečia triūba užtriūbysi –
Visų svietų sujudzysi.

Bieg’ upelė vingurdama

Bieg’ upelė vingurdama,
Neš‘ vainiką vingurdama,
O-lia, o-lia, oi-lia-lylia, lia lia,
Neš’ vainiką vingurdama.

Ir nunešė nulingava
Į muotošės margą dvarą..

Ir išieje muotineli,
Ir prijieme vainikelį…

Ir prijieme vainikelį,
Suvyniuoje į kuskelį..

Į kuskelį suvyniuoje,
Į skrynelį pakavuoje…

Pirmą kartą kap žiūriėje –
Vainikielis napelieje,

Ontrą kartą kap žiūrieje
Vainikielis supelieje…

Vainikieli, žaliukieli,
Dėl kuo greita supelieje?

Dėl tuo greita supeliejau,
Kad su našliu sukalbieje.

Našlio luova išgulieta,
Meilūs žuode iškalbieti.

Per Vilniaus miestą miestelį

Per Vilniaus miestą miestelį
Vyno upelis tekėjo.
Ei, valioj valioj, Lietuva!
Vyno upelis tekėjo.

Vyno upelis tekėjo,
Pulkas bernužėlių stovėjo.

Pulkas bernužėlių stovėjo,
Su jaunom mergelėm kalbėjo.

Su jaunom mergelėm kalbėjo,
Į karčiamėlę vadino.

Į karčiamėlę vadino,
Už baltų stalelių sodino.

Už baltų stalelių sodino,
Žaliuoju vyneliu vaišino.

Žaliuoju vyneliu vaišino,
Aukso žiedelį žadėjo.

Aukso žiedelį žadėjo,
Rudenėlį vesti ketino.

Rudenėlį vesti ketino,
O pats į karužę išjojo.

O pats į karužę išjojo,
Už tėvynę galvą padėjo.

Eina garsas Prūsų žemės

Eina garsas Prūsų žemės:
žirgą reik balnoti;
Daug kryžiuočių nuo Malburgo
rengias mus terioti.
Pasilik, sesute, sveika? Nuramink širdelę:
Aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę.

Daugel turtų pas kryžiuočius
nuo senos gadynės;
Auksu žiba miestų bonės,
šilko pilnos skrynės.
Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą,
Tau, sesyte, šilko skarą, diržą auksu lietą.

Jau pavasaris išaušo,
gieda vėversėlis, –
Nebegrįžta nuo Malburgo
mielas bernužėlis!
Saulė leidos, buvo kova: kraujo daug tekėjo;
Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo.

Mano draugės gieda linksmos
ir šilkais dabinas;
Man gi ašaros tik rieda
ir kapai vaidinas!
Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių!
Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių!

Vytautas Kernagis – Kolorado vabalai

Ant aukšto kranto upės mėlyno
Malonu pasvajoti ir išgerti,
Atėję kolūkiečiai padainuos,
Papasakos apie šių metų derlių,
Apie brigadinės rangos metodą
Papasakos brigadininkas Rapolas
Ir apie naują bulvių veislę – tokią,
kuri nebijo Kolorado vabalo.
Žilvičiai upės abiejuos krantuos
klausydami kuždėsis apie laimę,
akordeonu pirmininkas gros,
pritardamas savos kūrybos dainai.

Suplėšysim į gabalus
Tuos kolorado vabalus
Ir bulvės vėl žydės!
Ir mylimam kolūkyje
Pakėlę žemės ūkį mes
Dainuosim iš širdies!

Klajos dangum žvaigždė ir suoks lakštingala,
Atsispindės mėnulis butely,
Mirgės ant seno ilgo geležinkelio
Mažyčiais žiburėliais traukinys.
Ir aš į kolūkio laukus išėjęs
Paimsiu arklį, lyrą ir melžėją,
Dainuoja ji, dainuoju aš su ja
Ir traktorius dainuoja danguje.

Egidijus Sipavičius – Gera

Gera, kai saulė leidžias auksą liedama,
Gera, kai po langais dainuoja sutema.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu,
Man padainuotum dainą tu tu, man dainuotum tu?

Gera, kai baltas mėnuo kyla palengva,
Gera, kai skruostą glosto vakaro gaiva.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu,
Skruostą man glostytumei tu tu, glostytumei tu?

Šviesu skliautuos, šviesu akyse,
Lai visados su tavimi man bus tik gera.

Gera, kai saulė leidžias aukso liedama,
Gera, kai skruostą glosto vakaro gaiva.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu,
Skruostą man glostytumei tu tu, glostytumei tu?

Šviesu skliautuos, šviesu akyse,
Lai visados su tavimi man bus tik gera.

Gera, kai saulė leidžias auksą liedama,
Gera, kai po langais dainuoja sutema.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu,
Man padainuotum dainą tu tu, man dainuotum tu?
Dainuotum tu.
Dainuotum tu.

Rolandas Kazlas – Eik peklon

Buvo vasara kaitri, tėvas gėrė degtinį
mūsų tėvas gėrė degtinį,
mes abu miegojom žaginy
Neturėjom nei ko valgyt, nei ko gert
Reikėjo vogt,
kaip baisu,
Eik peklon…..

Ėjom vogti obuolių nakty pusę keturių,
Bet šuva bėgiojo prie namų
Ir pamatė mus abu,
Ir parbėgom išdraskytom subinėm
Žaginin… Sarmata, eik peklon…

Grėbė šieną mergos dvi, pažinojom jas abi
Baisiai geros mergos buvo dvi
Tiktai mes abu labai durni
Iš jaunystės nežinojom kū daryt
Žaginy… Sarmata, eik peklon…

Bus dar vasara kaitri, mes jau gersim degtinį
Mes jau gersim degtinį…
Tegul tėvas guli žaginy
Prašom tegul anas obuolių
Pavogtų… Tegul eina peklon.

Vytautas Kernagis – Kaip gražu miške

Man vasara miške patinka:
Tiek daug visokių kirmėlių.
Ilgų gyvačių čia nestinga
Anei gražuolių siurbėlių.

Štai šerno viduriai išvirtę,
Ten raitosi riebus žaltys
Ir klaidžioja tarytum girtas
Medžioklio sužeistas lokys.

Kaip gražu miške vasaros laike,
Paslaptingai ilgu čia.

Jei jam pakliūsi, drauge mielas,
Tave jis dailiai sudraskys
Ir pagiedos už tavo sielą
Lakštingala galvažudys.