Category: Visos liaudies dainos

Sušvilpino kazokėlis, 1×2
Vidury naktełės. 1×2

Pribudzino mergužėłį
Iš ramaus miegelio.

Pasodzino mergužėłį
Seklyčioj už stalo.

Negerk, negerk, mergužėla,
Kazoko vynelio.

Tau kazokas – ne brolalis,
Ne kiemo bernelis.

Išveš tavi kazokėlis
Svecimon šalałėn.

Palais tavi kazokėlis
Ant marių krantelio.

Instums tavi kazokėlis
Maralių dugnelin.

Teka upė teka
Per lygius laukelius
Pasidabojo mergužėlė
Jauną kareivėlį.

Oi močiut močiute,
Močiute senoji.
Pasiūk man tokis žalsvus rūbus
Aš josiu kareivėliu

Oi dukra dukrele,
Dukrele jaunoji
Kareivėlis jos ant žirgelio
O tu pėsčia eisi.

Oi močiut močiute,
Močiute senoji
Nors prieš kalnelį pasėjėsim
Bet mes vis abudu.

Siūbuoja rūtelė
Vėjelio pučiama.
O tu liūdėsi mergužėle
Bernelio laukdama

Aj mergełė gojelin vuogaucie,
Pablūdino – kelalio nežen(o). 1×2

Ir (v)užajo an kazoko dvaro,
An kazoko, dzidelio laidoko.

Tu, kazoke, dzidelis laidoke,
Išvesk mani mergełį iš go(jaus).

Aš nevesiu mergełės iš gojaus,
Pernakvosi pas mani nakteł(į).

Aš pas tavi naktełį nakvosiu,
Bet aš tavy, durniau, nepristo(siu).

Pernakvojo mergełė naktełį,
Ir pakorэ kazokas lopša(lį).

Užsikėłė ankstujį rytelį,
Tai dar aikie iš mano dvara(lio).

Aj mergełė iš kazoko dvaro
Ir aidama graudingai kalbe(jo).

Kad dvaralis ažaru pavirstu
Ir kazokas laidokas nuskys(tų).

Ir išžangė mergełė iš dvaro,
Ir pavirto ažaru dvara(lis).

Ir pavirto ažaru dvaralis,
Ir kazokas, laidokas nuskindo.

Kokou gėriuoj gegotelė,
Verk svirnelie dokterel(ė).

Naverk, biedna dokterelė,
Ne to vėina sėratel(ė).

Kėik ont dongaus yr žvaigždieliu,
Tėik ont žemės siratieli(u).

-Ai matošė matošelė/mačiotė mačiotelė,
Ar ne ėlgo ši naktel(ė)?

-Kuo būs ėlgo ši naktelė –
Ar ne minkšta pierynel(ė)?

-Ai matošė matošelė/mačiotė mačiotelė,
Kon uždėrba par omželi?

Šešės lėntas sausa medė,
Druobolelė atlaselė.

Balnojo tėvelis bėrųjį žirgelį –
Jau raiks joti in vaine(łį).

Krukavos miesti mundieraicius siuvo
Vis mums jauniems kareivėliams.

Tai trumpi gražūs mūsų mundieraiciai –
Vis karaliaus dovanėłės.

Dūzgia kulkełės pro mano galvełį,
Kai bitełės pro sodełį.

Devynios kulkełės pro mano galvełį,
O dešimta in širdełį.

Vai aš turiu bernelį
Šitan pačian kaimely,
Jis mani žino ir gerai pažino
Iš pac jaunų dzienelių. 2×2

Jis nežiūri gražumos,
Nei veidelio skaistumos,
Jis ciktai žiūri mano raziumėlio
Ir rankelių darbelio.

Ir sulojo šunelis –
Atjoj kitas bernelis,
Vai ir prisėdo prie mano šalałės
Nemylimas bernelis.

Vai berneli berneli,
Baltasai dobiłėli,
Imk kepurėłį, sėskia an žirgelio,
Jok iš tėvo dvarelio.

Vai mergela mergela,
Baltoji lelijėla,
Rodos, nemažas tėvulio dvarelis –
Neištenka žirgelis.

(meilės daina; Žiūrų kaimo folkloro ansamblis)

Lėkė puołė du karveliai 1×2
Ant tėvulio dvaro. 1×2

Išэit Išэit mergužėla
Karvełėlių gaudyt.

Nor išэjo, nesugavo
Ėmė puikiai verkti.

Vai ko verki, mergužėla –
Ar pilkų karvelių,
Ar tėvulio dvaro?

Man negaila tėvo dvaro,
Nei pilkų karvelių.

Tik man gaila jaunų dienų,
Ir žalių rūtelių.

Kabo stainioj kančiukėlis –
Aš jį nusitrauksiu.

Išmokinsiu mergužėłį
Sparčiai darbus dirbti.

Plonai verpti, tankiai austi,
Baltai išbalinti.

Kad nebūtų sarmatėłės
Tarpe giminėłės.

Aukšti kalnā, margi dvarā,
Krištuola longelia,
Puo ton langum žalis vyšnis,
Rauduonās ougelis.

Tėn vakščiuoji, uliavuoji
Puo vyšnių suodnielį,
Puo vyšnielių suodnielį,
Puo rūtų daržielį.

Vai sakale, sakalieli,
Tu aukštā lakiuoji,
Beni mona paniulaitis
Naujinās nešiuoji?

Via parneški naujineli,
Kad ir mažą žineli,
Nuraminki mon širdeli
Dėl sava panelis.