Sudiev, motule mano brangi,
Sudie, motule, amžinai,
Ar kada pas tave sugrįšiu –
Nei aš, nei tu nebežinai.
O jeigu žūsiu prie upelio,
Kur bangos dainą man dainuos,
Ir beržas, verkdamas kas rytas,
Paguodos žodžius tau niūniuos.
O jeigu žūsiu tarpe brolių,
Tarp partizanų milžinų,
Tai tu, motule, negirdėsi
Iš mano lūpų jau dainų.
Ir kai ateis pavasarėlis,
Raiba gegutė užkukuos,
Žinok, motule, kad aš žuvęs
Tėvynės ošiančiuos miškuos.