Ont marių krašta,
Palonguos miesteliej,
Kor gyven mūsa
Bruolē žemaitelē.
Yr aukštas kalnas,
Biruta vadintas,
Žaliuom pušeliem
Vėršus apsuodintas.
Tėn toj laimingoj
Žemėj buočių mūsa,
Artei sosiedų
Koršiečių ėr prūsų
Viežlyba, skaisti,
Kaip ruožė ėr rūta
Kunigaikštienė
Gyvena Biruta.
Nebuvo ana
Kuokia karalaitė,
Bet iš Palonguos
Vargdienė mergaitė.
Brongiais žemčiūgais
Ir auksa auskarais
Ji nesipoušė
Vaikščiuoti pamariais.
Jė sava darba
Marškinēs dieviejė,
Trumpa rainouta
Sėjuona toriejė.
Ont gelsvų kasų
Rūtų vainikelis,
Ont balta kakla
Gintarų šniūrielis.