Jau ruduo atėjo, ir vėl liūdnos dienos,
Mažas piemenėlis rageliu skardens.
Aš nuskyniau žiedą, puikų astros žiedą,
Paskutinį žiedą drumzlino rudens.
Tad nelauk, mergele, nerymok prie vartų,
Aš nebeateisiu liepų takeliu.
Ir nebedainuosiu tau gražių dainelių,
Ir nebesakysiu, kad tave myliu.
Kas man iš tos meilės, kas man iš tų žodžių?
Gal tave ten mieste kitas pamylės.
Man geriau mylėti savo gimto sodžiaus
Vėjo išbučiuotas kaimo mergeles.