Gęsta baltos liepsnelių lelijos
Laiškuose gęsta meilė mana,
O širdy pasilieka žarijos,
Ir kažkur pasismaugia daina.
Bet ne kartą sudaužo man viltį…
Gal ne kartą dar širdį apvogs…
Pripratau aš ir klupti ir kilti,
Ir gyvenimas mielas man toks.
Gervės Grįžulo Ratuos vėl grįžta.
Vėl žiedai sniegulėlėm skraidys.
Tegu verkia, iš sielvarto plyšta –
Tam ir duota dainoriui širdis.