Jūs laimingos seserėłės, o aš laimingiausia,
Visų šaunūs bernužėliai, o mano šauniausias.
Bernužėlis pasigyrįs – kad didžiai bagotas,
Bagotumo ir turtumo skarbai numeruoti.
Vai, mergela, lelijėla, kų tu sumislinai,
Kad už vieno bernužėlio visus patrocinai?
Jo plaukeliai garbanoti iš kepurės kyšo,
Sako žmonės, kad jis naktį į mazgelius rišo.
Jo nosełė kaip agurkas, taboka pakvipus –
Musės lėkdamos pro šalį ne viena pastipo.
Kai į darbą jis išaina, nemoka tingėcia,
Pirštu nosį pasikrapšto – aina pasilsэcia.
Nei šaukščiuko, nei bliūdžiuko, nei jokio sūdelio,
Pasižiūri in aruodų – nei jokio grūdelio.
Tu žinai, kaip buvai, nežinai, kaip būsi,
Gal išėjus už bernelio vargelin pražūsi.
Kap nuveisi jaunimėlin – nekalbins berneliai,
Ir nevadzys tavi jaunos panełės vardeliu.
Verksi dzienų ir naktełį an baltų rankelių,
Visi žali žolynėliai užgrįš tau kvietkelius.
Neikie, jauna mergužėla, už vyro laidoko,
Ba neteksi tu kaselių, anei andaroko.