Baltučiai tartum angelai
Švytėjo rožiniai tavo skruostai
Ir skundeisi, kad sušalai
Šildžiau tau rankutes užgeltas
Tu ant peties man užsnūdai
Sakei grįšiu, kai žydės sodai
Tada rymosime ilgai
Sugrįžk, Aruk, dabar jau žydi
Po mano langu obelis
Juk tavo garbanoms priklauso
Didžiausia jos žiedų dalis
Šaukiau tavęs, ilgėjaus, laukiau
O tu manęs neišgirdai
Sugrįžk greičiau, brangusis broli,
Nukris nuo obelų žiedai
Jų žiedlapius išgainios vėjai
Kaip mūs svajones ir viltis
Gęsta jaunystė man už grotų
Tau skirta kankinio mirtis