Jei ne auksinės vasaros,
Ne mėlynos vosilkos,
Nebūtume atėję čia,
Kur slenka dienos pilkos. 2×2
Tai tyliai slenka vasaros,
Pražydę gėlės vysta,
Mes tyliai šluostom ašaras,
Palaidoję jaunystę.
Paliksime tas kryžkeles,
Ir viską, ką turėjom –
Jaunystę, juoką, ašaras
Ir tą(tuos), kurį(kuriuos) mylėjom.
Išeisiu vieną vakarą
Ir jau daugiau negrįšiu,
Žydės vosilkos mėlynai,
Bet jų nebematysiu.