Jau ruduo atėjo, jau vėlu, lapai krinta
Ir užgęsta nakties žiburiai,
Senas klevas prie vartų kartoja –
Per vėlai, per vėlai pamilai.
O kai vyšnios ir obelys žydi,
Sninga sodų baltieji žiedai,
Išsirinksi, kuris tau patinka,
O galbūt jau seniai suradai.
Gal ir tau, gal ir man šiandien liūdna,
Kylant rūkui gimtinės laukuos,
Tad žmogus tau gyvenime niekad,
Niekad laukiamos laimės neduos.
Jau vėlu, jau vėlu, lapai krinta,
Gaubia žemę nakties tykuma,
Aš tau tyliai sakysiu – pabūk dar,
Kur tu eisi paklydus nakčia.