Ant ežero kranto sėdėjom abu
Ir tyliai, ir tyliai kalbėjom.
Ateisiu tada, kai žydės ajerai
Ir supsis laivelis be vėjo (2×2).
Paspaudęs man ranką, tyliai nuėjai,
Lingavo lelijos žiedelis.
Esi tu man saulė, aušrinė rytų,
Esi tu gyvenimas mano (2×2).
Žinau, tu sugrįši, aš tavim tikiu,
Iš tolimo, tolimo kelio.
Parneši vestuvėm brangių dovanų,
Užmausi auksinį žiedelį (2×2).
Žemelę sukaustė šaltieji ledai,
Upeliai sustingo iš lėto.
O mylimą tėviškę priešai pikti
Užpuolė nakčia netikėtai (2×2).
Ant ežero žydi ir vėl ajerai,
Daržely lelijos linguoja…
Bet veltui tu laukei, mergyte jauna,
O jis neatplaukė, ne‘ tėjo… (2×2).