Dienos – jos kaip bitės
Užpildo korį
Ir kaip lapą rita
Vėjui po kojų,
Jo delnų gijose
Likimas raizgos,
O jo raštas pinas
Ir spalvos mainosi.
Kas įmint jo raštą
Ar suprasti gali,
Jei nėra ten žodžių
Sulytam lapely.
Užmarštin vis grimzta
Atminimų gijos
Ir surinkti žodžių niekam nepavyks.
Vai, amži amželi,
Amželi mano,
Ką tu man žadėjai?
Kur mylimą dėjai?
Ar pražysta rožė
Tik Kalėdų rytą?
Jau nusibodo
Man bedūsaujant
Tarp liūdnų dienužių,
Be meilių žodužių
Laistyti svajonėm vystančias gėles.
Nors, žinau, beprasmės
Mano viltys,
Kaip nežydi gėlės
Speiguotą žiemą,
Bet matau leidinius
Lelijų raštus,
Kai žvelgiu pro langą,
Rymodama nakčia.
Kas įmint jų raštą
Ar suprasti gali,
Jei nėra ten žodžių
Lelijos žiedely.
Užmarštin vis grimzta
Atminimų gijos
Ir surinkti žodžių niekam nepavyks.