Neverk, mergela, neverk, jaunoji,
Kad bernužėlis į karą joja.
Ko tau, tėveli, taip aimanuoti,
Kad sūnus joja Vilniaus vaduoti?
Vieškeliai platūs, medžiais sodinti,
Karžygiai joja Tėvynės ginti.
Jokim, broliukai, per laukus, pievas,
A mūsų žygius telaimins Dievas!
Mėnulis laidos, saułė tekėjo,
Karo laukuosu kardai žvangėjo.
Audra nerimo, dangus grūmojo,
Sužeisti kūnai šaukė, vaitojo.
Gražus išaušo pergałės rytas,
Iš Vilniaus priešas seniai išvytas.
Čia laisvės rūtos gražiai žaliuoja,
A lietuvaičiai puikiai dainuoja.